/ru/
существовать
/en/
exist; be
/de/
existieren vt, bestehen* vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | egzistuoju | egzistavau | egzistuodavau | egzistuosiu |
| 2p.sg. | egzistuoji | egzistavai | egzistuodavai | egzistuosi |
| 3p.sg. | egzistuoja | egzistavo | egzistuodavo | egzistuos |
| 1p.pl. | egzistuojam, egzistuojame | egzistavom, egzistavome | egzistuodavom, egzistuodavome | egzistuosime, egzistuosim |
| 2p.pl. | egzistuojat, egzistuojate | egzistavote, egzistavot | egzistuodavot, egzistuodavote | egzistuosit, egzistuosite |
| 3p.pl. | egzistuoja | egzistavo | egzistuodavo | egzistuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | egzistuočiau | egzistuotumėm, egzistuotume, egzistuotumėme |
| 2p. | egzistuotumei, egzistuotum | egzistuotumėt, egzistuotumėte |
| 3p. | egzistuotų | egzistuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | egzistuokim, egzistuokime | |
| 2p. | egzistuoki, egzistuok | egzistuokit, egzistuokite |
| 3p. | teegzistuoja, teegzistuojie | teegzistuojie, teegzistuoja |