|
|
|
|
литовский словарь / išsigliaudyti | | išsigliáudyti (išsigliáudo, išsigliáudė) вылущиться/вылущиваться
/en/ (sau) husk/shell (for oneself)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsigliaudau | išsigliaudžiau | išsigliaudydavau | išsigliaudysiu |
---|
2p.sg. | išsigliaudai | išsigliaudei | išsigliaudydavai | išsigliaudysi |
---|
3p.sg. | išsigliaudo | išsigliaudė | išsigliaudydavo | išsigliaudys |
---|
1p.pl. | išsigliaudome, išsigliaudom | išsigliaudėm, išsigliaudėme | išsigliaudydavome | išsigliaudysime |
---|
2p.pl. | išsigliaudote | išsigliaudėt, išsigliaudėte | išsigliaudydavote | išsigliaudysite |
---|
3p.pl. | išsigliaudo | išsigliaudė | išsigliaudydavo | išsigliaudys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsigliaudyčiau | išsigliaudytume, išsigliaudytumėme |
---|
2p. | išsigliaudytumei, išsigliaudytum | išsigliaudytumėte |
---|
3p. | išsigliaudytų | išsigliaudytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsigliaudykime, išsigliaudykim |
---|
2p. | išsigliaudyk, išsigliaudyki | išsigliaudykite, išsigliaudykit |
---|
3p. | teišsigliaudo, teišsigliaudai | teišsigliaudo, teišsigliaudai |
---|
|