|
|
|
|
литовский словарь / susišūkčioti | |
susišū́kčioti (susišū́kčioja, susišū́kčiojo) — перекликнуться/перекликиваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susišūkčioju | susišūkčiojau | susišūkčiodavau | susišūkčiosiu |
|---|
| 2p.sg. | susišūkčioji | susišūkčiojai | susišūkčiodavai | susišūkčiosi |
|---|
| 3p.sg. | susišūkčioja | susišūkčiojo | susišūkčiodavo | susišūkčios |
|---|
| 1p.pl. | susišūkčiojam, susišūkčiojame | susišūkčiojome, susišūkčiojom | susišūkčiodavome | susišūkčiosime |
|---|
| 2p.pl. | susišūkčiojate | susišūkčiojot, susišūkčiojote | susišūkčiodavote | susišūkčiosite |
|---|
| 3p.pl. | susišūkčioja | susišūkčiojo | susišūkčiodavo | susišūkčios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susišūkčiočiau | susišūkčiotume, susišūkčiotumėme |
|---|
| 2p. | susišūkčiotum, susišūkčiotumei | susišūkčiotumėte |
|---|
| 3p. | susišūkčiotų | susišūkčiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susišūkčiokime, susišūkčiokim |
|---|
| 2p. | susišūkčiok, susišūkčioki | susišūkčiokit, susišūkčiokite |
|---|
| 3p. | tesusišūkčiojie, tesusišūkčioja | tesusišūkčiojie, tesusišūkčioja |
|---|
|
