|
|
|
|
литовский словарь / perkėlinėti | |
pérkėlinėti (pérkėlinėja, pérkėlinėjo) džn.
1. перемещать/переместить;
p. baldùs ìš víeno kam̃bario į̃ kìtą — перемещать мебель из одной комнаты в другую;
2. переселять/переселить;
p. gyvéntojus — переселять жителей;
3. переправлять/переправить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | perkėlinėju | perkėlinėjau | perkėlinėdavau | perkėlinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | perkėlinėji | perkėlinėjai | perkėlinėdavai | perkėlinėsi |
|---|
| 3p.sg. | perkėlinėja | perkėlinėjo | perkėlinėdavo | perkėlinės |
|---|
| 1p.pl. | perkėlinėjame, perkėlinėjam | perkėlinėjom, perkėlinėjome | perkėlinėdavome, perkėlinėdavom | perkėlinėsim, perkėlinėsime |
|---|
| 2p.pl. | perkėlinėjate, perkėlinėjat | perkėlinėjot, perkėlinėjote | perkėlinėdavot, perkėlinėdavote | perkėlinėsit, perkėlinėsite |
|---|
| 3p.pl. | perkėlinėja | perkėlinėjo | perkėlinėdavo | perkėlinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | perkėlinėčiau | perkėlinėtume, perkėlinėtumėm, perkėlinėtumėme |
|---|
| 2p. | perkėlinėtum, perkėlinėtumei | perkėlinėtumėte, perkėlinėtumėt |
|---|
| 3p. | perkėlinėtų | perkėlinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | perkėlinėkim, perkėlinėkime |
|---|
| 2p. | perkėlinėki, perkėlinėk | perkėlinėkite, perkėlinėkit |
|---|
| 3p. | teperkėlinėja, teperkėlinėjie | teperkėlinėja, teperkėlinėjie |
|---|
|
