/ru/
натрясать; натрусить; засорить (нпр. глаз)
/en/
1. (obuolių ir pan.) shake down (a quantity of); 2. (prišiukšlinti) litter
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikrečiu | prikrėčiau, prikrėtiau | prikrėsdavau | prikrėsiu |
| 2p.sg. | prikreti | prikrėtei | prikrėsdavai | prikrėsi |
| 3p.sg. | prikrečia | prikrėtė | prikrėsdavo | prikrės |
| 1p.pl. | prikrečiame, prikrečiam | prikrėtėme, prikrėtėm | prikrėsdavom, prikrėsdavome | prikrėsim, prikrėsime |
| 2p.pl. | prikrečiat, prikrečiate | prikrėtėte, prikrėtėt | prikrėsdavote, prikrėsdavot | prikrėsite, prikrėsit |
| 3p.pl. | prikrečia | prikrėtė | prikrėsdavo | prikrės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikrėsčiau | prikrėstumėm, prikrėstume, prikrėstumėme |
| 2p. | prikrėstum, prikrėstumei | prikrėstumėt, prikrėstumėte |
| 3p. | prikrėstų | prikrėstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikrėskime, prikrėskim | |
| 2p. | prikrėski, prikrėsk | prikrėskit, prikrėskite |
| 3p. | teprikretie | teprikretie |