|
|
|
|
литовский словарь / pribraukyti | | pribraukýti (pribraũko, pribraũkė) džn. 1. (braukiant priskainioti) рвать/нарвать; 2. (pridegioti degtukų) начиркать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pribraukau | pribraukiau | pribraukydavau | pribraukysiu |
---|
2p.sg. | pribraukai | pribraukei | pribraukydavai | pribraukysi |
---|
3p.sg. | pribrauko | pribraukė | pribraukydavo | pribraukys |
---|
1p.pl. | pribraukome, pribraukom | pribraukėme, pribraukėm | pribraukydavome, pribraukydavom | pribraukysim, pribraukysime |
---|
2p.pl. | pribraukot, pribraukote | pribraukėt, pribraukėte | pribraukydavote, pribraukydavot | pribraukysite, pribraukysit |
---|
3p.pl. | pribrauko | pribraukė | pribraukydavo | pribraukys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pribraukyčiau | pribraukytume, pribraukytumėm, pribraukytumėme |
---|
2p. | pribraukytum, pribraukytumei | pribraukytumėt, pribraukytumėte |
---|
3p. | pribraukytų | pribraukytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pribraukykime, pribraukykim |
---|
2p. | pribraukyk, pribraukyki | pribraukykit, pribraukykite |
---|
3p. | tepribrauko, tepribraukai | tepribraukai, tepribrauko |
---|
|