/ru/
придерживаться
/en/
(prisilaikyti) hold (on) (to)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisituriu | prisiturėjau | prisiturėdavau | prisiturėsiu |
| 2p.sg. | prisituri | prisiturėjai | prisiturėdavai | prisiturėsi |
| 3p.sg. | prisituri | prisiturėjo | prisiturėdavo | prisiturės |
| 1p.pl. | prisiturim, prisiturime | prisiturėjom, prisiturėjome | prisiturėdavome | prisiturėsime |
| 2p.pl. | prisiturite | prisiturėjote, prisiturėjot | prisiturėdavote | prisiturėsite |
| 3p.pl. | prisituri | prisiturėjo | prisiturėdavo | prisiturės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisiturėčiau | prisiturėtume, prisiturėtumėme |
| 2p. | prisiturėtumei, prisiturėtum | prisiturėtumėte |
| 3p. | prisiturėtų | prisiturėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisiturėkime, prisiturėkim | |
| 2p. | prisiturėk, prisiturėki | prisiturėkite, prisiturėkit |
| 3p. | teprisituri, teprisiturie | teprisiturie, teprisituri |