|
|
|
|
литовский словарь / išsiblaškyti | |
išsiblaškýti (išsiblãško, išsiblãškė)
1. рассеяться/рассеиваться;
2. разбросаться/разбрасываться, разметаться/размётываться; раскинуться [раскидаться]/раскидываться;
vaĩkas išsiblãškęs miẽga — ребёнок спит раскидавшись;
/en/
1. (išsimėtyti, išsiskirstyti) be scattered/spread/dispersed ; 2. (pasilinksminti) divert/distract oneself; 3. (pasidaryti išsiblaškėliu) get/become absent- minded
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsiblaškau | išsiblaškiau | išsiblaškydavau | išsiblaškysiu |
|---|
| 2p.sg. | išsiblaškai | išsiblaškei | išsiblaškydavai | išsiblaškysi |
|---|
| 3p.sg. | išsiblaško | išsiblaškė | išsiblaškydavo | išsiblaškys |
|---|
| 1p.pl. | išsiblaškom, išsiblaškome | išsiblaškėme, išsiblaškėm | išsiblaškydavome | išsiblaškysime |
|---|
| 2p.pl. | išsiblaškote | išsiblaškėt, išsiblaškėte | išsiblaškydavote | išsiblaškysite |
|---|
| 3p.pl. | išsiblaško | išsiblaškė | išsiblaškydavo | išsiblaškys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsiblaškyčiau | išsiblaškytume, išsiblaškytumėme |
|---|
| 2p. | išsiblaškytumei, išsiblaškytum | išsiblaškytumėte |
|---|
| 3p. | išsiblaškytų | išsiblaškytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsiblaškykime, išsiblaškykim |
|---|
| 2p. | išsiblaškyk, išsiblaškyki | išsiblaškykit, išsiblaškykite |
|---|
| 3p. | teišsiblaško, teišsiblaškai | teišsiblaško, teišsiblaškai |
|---|
|
