|
|
|
|
литовский словарь / prakuždėti | |
prakuždė́ti (pràkužda, prakuždė́jo) прошептать/шептать
/en/
whisper, utter in a whisper
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prakuždu | prakuždėjau | prakuždėdavau | prakuždėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prakuždi | prakuždėjai | prakuždėdavai | prakuždėsi |
|---|
| 3p.sg. | prakužda | prakuždėjo | prakuždėdavo | prakuždės |
|---|
| 1p.pl. | prakuždam, prakuždame | prakuždėjome, prakuždėjom | prakuždėdavom, prakuždėdavome | prakuždėsime, prakuždėsim |
|---|
| 2p.pl. | prakuždat, prakuždate | prakuždėjot, prakuždėjote | prakuždėdavote, prakuždėdavot | prakuždėsite, prakuždėsit |
|---|
| 3p.pl. | prakužda | prakuždėjo | prakuždėdavo | prakuždės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prakuždėčiau | prakuždėtume, prakuždėtumėm, prakuždėtumėme |
|---|
| 2p. | prakuždėtum, prakuždėtumei | prakuždėtumėt, prakuždėtumėte |
|---|
| 3p. | prakuždėtų | prakuždėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prakuždėkime, prakuždėkim |
|---|
| 2p. | prakuždėki, prakuždėk | prakuždėkit, prakuždėkite |
|---|
| 3p. | teprakužda, teprakuždie | teprakužda, teprakuždie |
|---|
|
