/ru/
давать возможность
/en/
enable, give (smb) a chance, give/ afford (smb) an opportunity
/de/
ermöglichen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įgalinu | įgalinau | įgalindavau | įgalinsiu |
| 2p.sg. | įgalini | įgalinai | įgalindavai | įgalinsi |
| 3p.sg. | įgalina | įgalino | įgalindavo | įgalins |
| 1p.pl. | įgalinam, įgaliname | įgalinom, įgalinome | įgalindavome, įgalindavom | įgalinsim, įgalinsime |
| 2p.pl. | įgalinate, įgalinat | įgalinote, įgalinot | įgalindavot, įgalindavote | įgalinsit, įgalinsite |
| 3p.pl. | įgalina | įgalino | įgalindavo | įgalins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgalinčiau | įgalintume, įgalintumėme, įgalintumėm |
| 2p. | įgalintum, įgalintumei | įgalintumėt, įgalintumėte |
| 3p. | įgalintų | įgalintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgalinkime, įgalinkim | |
| 2p. | įgalinki, įgalink | įgalinkite, įgalinkit |
| 3p. | teįgalinie, teįgalina | teįgalina, teįgalinie |