/ru/
поспорить
/en/
argue (for a while, a little).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pasiginčiju | pasiginčijau | pasiginčydavau | pasiginčysiu |
| 2p.sg. | pasiginčiji | pasiginčijai | pasiginčydavai | pasiginčysi |
| 3p.sg. | pasiginčija | pasiginčijo | pasiginčydavo | pasiginčys |
| 1p.pl. | pasiginčijam, pasiginčijame | pasiginčijom, pasiginčijome | pasiginčydavome | pasiginčysime |
| 2p.pl. | pasiginčijate | pasiginčijote, pasiginčijot | pasiginčydavote | pasiginčysite |
| 3p.pl. | pasiginčija | pasiginčijo | pasiginčydavo | pasiginčys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasiginčyčiau | pasiginčytumėme, pasiginčytume |
| 2p. | pasiginčytum, pasiginčytumei | pasiginčytumėte |
| 3p. | pasiginčytų | pasiginčytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasiginčykime, pasiginčykim | |
| 2p. | pasiginčyki, pasiginčyk | pasiginčykite, pasiginčykit |
| 3p. | tepasiginčijie, tepasiginčija | tepasiginčija, tepasiginčijie |