/ru/
поколотить, отодрать, высечь
/en/
1. give a (good) thrashing/lashing/ flogging; 2. žr. nubrukti 1
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nuplaku | nuplakiau | nuplakdavau | nuplaksiu |
| 2p.sg. | nuplaki | nuplakei | nuplakdavai | nuplaksi |
| 3p.sg. | nuplaka | nuplakė | nuplakdavo | nuplaks |
| 1p.pl. | nuplakam, nuplakame | nuplakėme, nuplakėm | nuplakdavome, nuplakdavom | nuplaksim, nuplaksime |
| 2p.pl. | nuplakate, nuplakat | nuplakėte, nuplakėt | nuplakdavot, nuplakdavote | nuplaksit, nuplaksite |
| 3p.pl. | nuplaka | nuplakė | nuplakdavo | nuplaks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuplakčiau | nuplaktume, nuplaktumėm, nuplaktumėme |
| 2p. | nuplaktum, nuplaktumei | nuplaktumėt, nuplaktumėte |
| 3p. | nuplaktų | nuplaktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuplakime, nuplakim | |
| 2p. | nuplaki, nuplak | nuplakite, nuplakit |
| 3p. | tenuplaka, tenuplakie | tenuplaka, tenuplakie |