|
|
|
|
литовский словарь / užsibrėžti | |
užsibrė́žti (užsibrė́žia, užsibrė́žė) наметить/намечать себе, задаться/задаваться;
u. tìkslą — поставить себе [задаться] целью
/ru/
намечать (себе); поставить (задаться) себе цель
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užsibrėžiu | užsibrėžiau | užsibrėždavau | užsibrėšiu |
|---|
| 2p.sg. | užsibrėži | užsibrėžei | užsibrėždavai | užsibrėši |
|---|
| 3p.sg. | užsibrėžia | užsibrėžė | užsibrėždavo | užsibrėš |
|---|
| 1p.pl. | užsibrėžiame, užsibrėžiam | užsibrėžėm, užsibrėžėme | užsibrėždavome | užsibrėšime |
|---|
| 2p.pl. | užsibrėžiate | užsibrėžėte, užsibrėžėt | užsibrėždavote | užsibrėšite |
|---|
| 3p.pl. | užsibrėžia | užsibrėžė | užsibrėždavo | užsibrėš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užsibrėžčiau | užsibrėžtumėme, užsibrėžtume |
|---|
| 2p. | užsibrėžtumei, užsibrėžtum | užsibrėžtumėte |
|---|
| 3p. | užsibrėžtų | užsibrėžtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užsibrėžkime, užsibrėžkim |
|---|
| 2p. | užsibrėžki, užsibrėžk | užsibrėžkite, užsibrėžkit |
|---|
| 3p. | teužsibrėžie, teužsibrėžia | teužsibrėžie, teužsibrėžia |
|---|
|
