/ru/
подъем вставать; поднимать; переправляться; перемещаться; перебираться; переселяться
/en/
1. (liftu ir pan.) go up; 2. (iš miego) get up; 3. (keltu per upę) ferry; 4. (į kitą vietą) move (kojos, bato) instep; batas spaudžia per į the shoe pinches/hurts at the instep
склонение/спряжение слова
существительноеsg. | pl. | |
---|---|---|
Nom. | keltis | keltys |
Gen. | kelties | kelčių |
Dat. | kelčiai | keltims |
Acc. | keltį | keltis |
Ins. | keltimi | keltimis |
Loc. | keltyje | keltyse |
Voc. | keltie | keltys |
глагол
indicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | keliuosi, keliuos | kėliausi, kėliaus | keldavausi, keldavaus | kelsiuos, kelsiuosi |
2p.sg. | kelies, keliesi | kėleisi, kėleis | keldavaisi, keldavais | kelsies, kelsiesi |
3p.sg. | kelias, keliasi | kėlėsi, kėlės | keldavosi, keldavos | kelsis |
1p.pl. | keliamės | kėlėmės | keldavomės | kelsimės |
2p.pl. | keliatės | kėlėtės | keldavotės | kelsitės |
3p.pl. | kelias, keliasi | kėlėsi, kėlės | keldavos, keldavosi | kelsis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | kelčiaus, kelčiausi | keltumės, keltumėmės |
2p. | keltumeisi, keltumeis | keltumėtės |
3p. | keltųs, keltųsi | keltųs, keltųsi |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | kelkimės | |
2p. | kelkis | kelkitės |
3p. | tesikelia, tesikelie | tesikelie, tesikelia |