|
|
|
|
литовский словарь / švelnėti | |
švelnė́ti (švelnė́ja, švelnė́jo)
1. делаться нежным;
2. смягчаться, умеряться
/en/
1. grow soft(er); 2. (apie žmogų) relent, soften
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | švelnėju | švelnėjau | švelnėdavau | švelnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | švelnėji | švelnėjai | švelnėdavai | švelnėsi |
|---|
| 3p.sg. | švelnėja | švelnėjo | švelnėdavo | švelnės |
|---|
| 1p.pl. | švelnėjam, švelnėjame | švelnėjom, švelnėjome | švelnėdavome, švelnėdavom | švelnėsim, švelnėsime |
|---|
| 2p.pl. | švelnėjate, švelnėjat | švelnėjote, švelnėjot | švelnėdavote, švelnėdavot | švelnėsite, švelnėsit |
|---|
| 3p.pl. | švelnėja | švelnėjo | švelnėdavo | švelnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | švelnėčiau | švelnėtumėm, švelnėtumėme, švelnėtume |
|---|
| 2p. | švelnėtum, švelnėtumei | švelnėtumėte, švelnėtumėt |
|---|
| 3p. | švelnėtų | švelnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | švelnėkime, švelnėkim |
|---|
| 2p. | švelnėki, švelnėk | švelnėkite, švelnėkit |
|---|
| 3p. | tešvelnėja, tešvelnėjie | tešvelnėja, tešvelnėjie |
|---|
|
