/en/
recite, declaim
/de/
deklamieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | deklamuoju | deklamavau | deklamuodavau | deklamuosiu |
| 2p.sg. | deklamuoji | deklamavai | deklamuodavai | deklamuosi |
| 3p.sg. | deklamuoja | deklamavo | deklamuodavo | deklamuos |
| 1p.pl. | deklamuojame, deklamuojam | deklamavome, deklamavom | deklamuodavome, deklamuodavom | deklamuosime, deklamuosim |
| 2p.pl. | deklamuojat, deklamuojate | deklamavote, deklamavot | deklamuodavot, deklamuodavote | deklamuosit, deklamuosite |
| 3p.pl. | deklamuoja | deklamavo | deklamuodavo | deklamuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | deklamuočiau | deklamuotumėme, deklamuotumėm, deklamuotume |
| 2p. | deklamuotum, deklamuotumei | deklamuotumėt, deklamuotumėte |
| 3p. | deklamuotų | deklamuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | deklamuokim, deklamuokime | |
| 2p. | deklamuoki, deklamuok | deklamuokite, deklamuokit |
| 3p. | tedeklamuoja, tedeklamuojie | tedeklamuojie, tedeklamuoja |