/ru/
вырываться; выскальзывать
/en/
1. slip (off); 2. (veržtis) tear oneself (from)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sprūstu | sprūdau | sprūsdavau | sprūsiu |
| 2p.sg. | sprūsti | sprūdai | sprūsdavai | sprūsi |
| 3p.sg. | sprūsta | sprūdo | sprūsdavo | sprūs |
| 1p.pl. | sprūstam, sprūstame | sprūdome, sprūdom | sprūsdavome, sprūsdavom | sprūsime, sprūsim |
| 2p.pl. | sprūstat, sprūstate | sprūdot, sprūdote | sprūsdavote, sprūsdavot | sprūsite, sprūsit |
| 3p.pl. | sprūsta | sprūdo | sprūsdavo | sprūs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sprūsčiau | sprūstumėm, sprūstumėme, sprūstume |
| 2p. | sprūstum, sprūstumei | sprūstumėte, sprūstumėt |
| 3p. | sprūstų | sprūstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sprūskim, sprūskime | |
| 2p. | sprūski, sprūsk | sprūskite, sprūskit |
| 3p. | tesprūsta, tesprūstie | tesprūsta, tesprūstie |