/ru/
убедиться; удостовериться
/en/
make sure/certain (of; that); be convinced (of); satisfy oneself (that)
/de/
(kuo) sich überzeugen (von D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsitikinu | įsitikinau | įsitikindavau | įsitikinsiu |
| 2p.sg. | įsitikini | įsitikinai | įsitikindavai | įsitikinsi |
| 3p.sg. | įsitikina | įsitikino | įsitikindavo | įsitikins |
| 1p.pl. | įsitikiname, įsitikinam | įsitikinom, įsitikinome | įsitikindavome | įsitikinsime |
| 2p.pl. | įsitikinate | įsitikinote, įsitikinot | įsitikindavote | įsitikinsite |
| 3p.pl. | įsitikina | įsitikino | įsitikindavo | įsitikins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsitikinčiau | įsitikintume, įsitikintumėme |
| 2p. | įsitikintumei, įsitikintum | įsitikintumėte |
| 3p. | įsitikintų | įsitikintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsitikinkime, įsitikinkim | |
| 2p. | įsitikink, įsitikinki | įsitikinkit, įsitikinkite |
| 3p. | teįsitikinie, teįsitikina | teįsitikina, teįsitikinie |