/ru/
одобрить; аккомпанировать
/en/
1. approve (of); assent (to); ne disapprove (of), not approve (of);2. (akompanuoti kam kuo) accompany (smb on)
/de/
(kam) zustimmen vi (D); vt konsentieren (sutikti).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pritarau, pritariu | pritariau | pritardavau | pritarsiu |
| 2p.sg. | pritari, pritarai | pritarei | pritardavai | pritarsi |
| 3p.sg. | pritaro, pritaria | pritarė | pritardavo | pritars |
| 1p.pl. | pritarom, pritarome, pritariame, pritariam | pritarėme, pritarėm | pritardavome, pritardavom | pritarsime, pritarsim |
| 2p.pl. | pritariat, pritarote, pritarot, pritariate | pritarėt, pritarėte | pritardavot, pritardavote | pritarsit, pritarsite |
| 3p.pl. | pritaria, pritaro | pritarė | pritardavo | pritars |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritarčiau | pritartumėme, pritartumėm, pritartume |
| 2p. | pritartum, pritartumei | pritartumėt, pritartumėte |
| 3p. | pritartų | pritartų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritarkim, pritarkime | |
| 2p. | pritark, pritarki | pritarkite, pritarkit |
| 3p. | tepritarai, tepritaro, tepritaria, tepritarie | tepritaro, tepritarie, tepritaria, tepritarai |