|
|
|
|
литовский словарь / riuktelėti | |
riùktelėti (riùktelėja, riùktelėjo) šnek. ударить/ударять, дать/давать тумака
/en/
cuff, punch; (alkūne) nudge
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | riukteliu | riuktelėjau | riuktelėdavau | riuktelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | riukteli | riuktelėjai | riuktelėdavai | riuktelėsi |
|---|
| 3p.sg. | riukteli | riuktelėjo | riuktelėdavo | riuktelės |
|---|
| 1p.pl. | riuktelime, riuktelim | riuktelėjom, riuktelėjome | riuktelėdavome, riuktelėdavom | riuktelėsim, riuktelėsime |
|---|
| 2p.pl. | riuktelit, riuktelite | riuktelėjot, riuktelėjote | riuktelėdavot, riuktelėdavote | riuktelėsit, riuktelėsite |
|---|
| 3p.pl. | riukteli | riuktelėjo | riuktelėdavo | riuktelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | riuktelėčiau | riuktelėtumėm, riuktelėtume, riuktelėtumėme |
|---|
| 2p. | riuktelėtumei, riuktelėtum | riuktelėtumėte, riuktelėtumėt |
|---|
| 3p. | riuktelėtų | riuktelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | riuktelėkim, riuktelėkime |
|---|
| 2p. | riuktelėk, riuktelėki | riuktelėkite, riuktelėkit |
|---|
| 3p. | teriukteli, teriuktelie | teriukteli, teriuktelie |
|---|
|
