|
|
|
|
литовский словарь / ištrinkėti | | ištrinkė́ti (ištrìnka, ištrinkė́jo), ištrinksė́ti (ištrìnksi, ištrinkė́jo) 1. выехать/выезжать со стуком; 2. простучать/стучать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | ištrinku | ištrinkėjau | ištrinkėdavau | ištrinkėsiu |
---|
2p.sg. | ištrinki | ištrinkėjai | ištrinkėdavai | ištrinkėsi |
---|
3p.sg. | ištrinka | ištrinkėjo | ištrinkėdavo | ištrinkės |
---|
1p.pl. | ištrinkame, ištrinkam | ištrinkėjom, ištrinkėjome | ištrinkėdavome, ištrinkėdavom | ištrinkėsim, ištrinkėsime |
---|
2p.pl. | ištrinkate, ištrinkat | ištrinkėjote, ištrinkėjot | ištrinkėdavote, ištrinkėdavot | ištrinkėsit, ištrinkėsite |
---|
3p.pl. | ištrinka | ištrinkėjo | ištrinkėdavo | ištrinkės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | ištrinkėčiau | ištrinkėtumėme, ištrinkėtume, ištrinkėtumėm |
---|
2p. | ištrinkėtumei, ištrinkėtum | ištrinkėtumėt, ištrinkėtumėte |
---|
3p. | ištrinkėtų | ištrinkėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | ištrinkėkime, ištrinkėkim |
---|
2p. | ištrinkėki, ištrinkėk | ištrinkėkite, ištrinkėkit |
---|
3p. | teištrinka, teištrinkie | teištrinkie, teištrinka |
---|
|