/ru/
вбрасывать себе (во что-то); приставать, появляться (болезнь)
/en/
1. (sau ką nors) throw in(to) ; jis įsimetė kelis pagalius į vežimą he threw/put some logs into his cart;2. (apie ligą) seize
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsimetu | įsimečiau | įsimesdavau | įsimesiu |
| 2p.sg. | įsimeti | įsimetei | įsimesdavai | įsimesi |
| 3p.sg. | įsimeta | įsimetė | įsimesdavo | įsimes |
| 1p.pl. | įsimetam, įsimetame | įsimetėm, įsimetėme | įsimesdavome | įsimesime |
| 2p.pl. | įsimetate | įsimetėt, įsimetėte | įsimesdavote | įsimesite |
| 3p.pl. | įsimeta | įsimetė | įsimesdavo | įsimes |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsimesčiau | įsimestumėme, įsimestume |
| 2p. | įsimestum, įsimestumei | įsimestumėte |
| 3p. | įsimestų | įsimestų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsimeskime, įsimeskim | |
| 2p. | įsimesk, įsimeski | įsimeskite, įsimeskit |
| 3p. | teįsimetie, teįsimeta | teįsimeta, teįsimetie |