|
|
|
|
литовский словарь / išstovėti | | išstovė́ti (išstóvi, išstovė́jo) — простоять/простаивать; išstovė́ti vìsą vãlandą — простоять целый час; išstovė́ti per̃ vìsą susirinkìmą — простоять всё собрание
/en/ (kurį laiką) stay; stand; spend the time standing; jis ten išstovėjo dvi valandas he stood there for two hours , he spent two hours standing there
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išstoviu | išstovėjau | išstovėdavau | išstovėsiu |
---|
2p.sg. | išstovi | išstovėjai | išstovėdavai | išstovėsi |
---|
3p.sg. | išstovi | išstovėjo | išstovėdavo | išstovės |
---|
1p.pl. | išstovim, išstovime | išstovėjom, išstovėjome | išstovėdavome, išstovėdavom | išstovėsime, išstovėsim |
---|
2p.pl. | išstovite, išstovit | išstovėjote, išstovėjot | išstovėdavote, išstovėdavot | išstovėsit, išstovėsite |
---|
3p.pl. | išstovi | išstovėjo | išstovėdavo | išstovės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išstovėčiau | išstovėtumėm, išstovėtumėme, išstovėtume |
---|
2p. | išstovėtumei, išstovėtum | išstovėtumėte, išstovėtumėt |
---|
3p. | išstovėtų | išstovėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išstovėkim, išstovėkime |
---|
2p. | išstovėki, išstovėk | išstovėkite, išstovėkit |
---|
3p. | teišstovie, teišstovi | teišstovie, teišstovi |
---|
|