|
|
|
|
литовский словарь / išvergauti | |
išvergáuti (išvergáuja, išvergãvo) пробыть/быть рабом
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvergauju | išvergavau | išvergaudavau | išvergausiu |
|---|
| 2p.sg. | išvergauji | išvergavai | išvergaudavai | išvergausi |
|---|
| 3p.sg. | išvergauja | išvergavo | išvergaudavo | išvergaus |
|---|
| 1p.pl. | išvergaujam, išvergaujame | išvergavom, išvergavome | išvergaudavome, išvergaudavom | išvergausim, išvergausime |
|---|
| 2p.pl. | išvergaujate, išvergaujat | išvergavot, išvergavote | išvergaudavot, išvergaudavote | išvergausit, išvergausite |
|---|
| 3p.pl. | išvergauja | išvergavo | išvergaudavo | išvergaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvergaučiau | išvergautumėme, išvergautumėm, išvergautume |
|---|
| 2p. | išvergautum, išvergautumei | išvergautumėt, išvergautumėte |
|---|
| 3p. | išvergautų | išvergautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvergaukim, išvergaukime |
|---|
| 2p. | išvergauk, išvergauki | išvergaukite, išvergaukit |
|---|
| 3p. | teišvergauja, teišvergaujie | teišvergauja, teišvergaujie |
|---|
|
