/ru/
обрадоваться
/en/
become glad/happy; rejoice
/de/
froh werden
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apsidžiaugiu | apsidžiaugau, apsidžiaugiau | apsidžiaugdavau | apsidžiaugsiu |
| 2p.sg. | apsidžiaugi | apsidžiaugei, apsidžiaugai | apsidžiaugdavai | apsidžiaugsi |
| 3p.sg. | apsidžiaugia | apsidžiaugo, apsidžiaugė | apsidžiaugdavo | apsidžiaugs |
| 1p.pl. | apsidžiaugiame, apsidžiaugiam | apsidžiaugėme, apsidžiaugom, apsidžiaugome, apsidžiaugėm | apsidžiaugdavome | apsidžiaugsime |
| 2p.pl. | apsidžiaugiate | apsidžiaugėt, apsidžiaugėte, apsidžiaugote, apsidžiaugot | apsidžiaugdavote | apsidžiaugsite |
| 3p.pl. | apsidžiaugia | apsidžiaugė, apsidžiaugo | apsidžiaugdavo | apsidžiaugs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsidžiaugčiau | apsidžiaugtume, apsidžiaugtumėme |
| 2p. | apsidžiaugtumei, apsidžiaugtum | apsidžiaugtumėte |
| 3p. | apsidžiaugtų | apsidžiaugtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsidžiaukime, apsidžiaukim | |
| 2p. | apsidžiauki, apsidžiauk | apsidžiaukit, apsidžiaukite |
| 3p. | teapsidžiaugie, teapsidžiaugia | teapsidžiaugie, teapsidžiaugia |