/ru/
заслуживать
/en/
deserve ; (būti vertam t. p.) merit; apdovanojimą deserve a reward; visų pasitikėjimą win universal confidence
/de/
verdienen vt; sich verdient machen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusipelnau | nusipelniau | nusipelnydavau | nusipelnysiu |
| 2p.sg. | nusipelnai | nusipelnei | nusipelnydavai | nusipelnysi |
| 3p.sg. | nusipelno | nusipelnė | nusipelnydavo | nusipelnys |
| 1p.pl. | nusipelnome, nusipelnom | nusipelnėme, nusipelnėm | nusipelnydavome | nusipelnysime |
| 2p.pl. | nusipelnote | nusipelnėte, nusipelnėt | nusipelnydavote | nusipelnysite |
| 3p.pl. | nusipelno | nusipelnė | nusipelnydavo | nusipelnys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusipelnyčiau | nusipelnytume, nusipelnytumėme |
| 2p. | nusipelnytumei, nusipelnytum | nusipelnytumėte |
| 3p. | nusipelnytų | nusipelnytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusipelnykime, nusipelnykim | |
| 2p. | nusipelnyki, nusipelnyk | nusipelnykit, nusipelnykite |
| 3p. | tenusipelnai, tenusipelno | tenusipelnai, tenusipelno |