|
|
|
|
литовский словарь / ištrenkti | |
ištreñkti (ištreñkia, ìštrenkė) выбить/выбивать, вышибить/вышибать;
draũgas ìštrenkė jám ìš rañkų peĩlį — товарищ выбил у него из рук нож
/en/
knock out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ištrenku, ištrenkiu | ištrenkiau | ištrenkdavau | ištrenksiu |
|---|
| 2p.sg. | ištrenki | ištrenkei | ištrenkdavai | ištrenksi |
|---|
| 3p.sg. | ištrenka, ištrenkia | ištrenkė | ištrenkdavo | ištrenks |
|---|
| 1p.pl. | ištrenkiam, ištrenkame, ištrenkiame, ištrenkam | ištrenkėm, ištrenkėme | ištrenkdavom, ištrenkdavome | ištrenksim, ištrenksime |
|---|
| 2p.pl. | ištrenkat, ištrenkate, ištrenkiat, ištrenkiate | ištrenkėt, ištrenkėte | ištrenkdavote, ištrenkdavot | ištrenksite, ištrenksit |
|---|
| 3p.pl. | ištrenkia, ištrenka | ištrenkė | ištrenkdavo | ištrenks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ištrenkčiau | ištrenktumėme, ištrenktume, ištrenktumėm |
|---|
| 2p. | ištrenktum, ištrenktumei | ištrenktumėte, ištrenktumėt |
|---|
| 3p. | ištrenktų | ištrenktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ištrenkime, ištrenkim |
|---|
| 2p. | ištrenki, ištrenk | ištrenkit, ištrenkite |
|---|
| 3p. | teištrenka, teištrenkia, teištrenkie | teištrenka, teištrenkie, teištrenkia |
|---|
|
