|
|
|
|
литовский словарь / įsigulėti | |
įsigulė́ti (įsìguli, įsigulė́jo) разлежаться/разлёживаться, залежаться/залёживаться
/en/
have lain long enough
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsiguliu | įsigulėjau | įsigulėdavau | įsigulėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įsiguli | įsigulėjai | įsigulėdavai | įsigulėsi |
|---|
| 3p.sg. | įsiguli | įsigulėjo | įsigulėdavo | įsigulės |
|---|
| 1p.pl. | įsigulime, įsigulim | įsigulėjome, įsigulėjom | įsigulėdavome | įsigulėsime |
|---|
| 2p.pl. | įsigulite | įsigulėjot, įsigulėjote | įsigulėdavote | įsigulėsite |
|---|
| 3p.pl. | įsiguli | įsigulėjo | įsigulėdavo | įsigulės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsigulėčiau | įsigulėtumėme, įsigulėtume |
|---|
| 2p. | įsigulėtum, įsigulėtumei | įsigulėtumėte |
|---|
| 3p. | įsigulėtų | įsigulėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsigulėkim, įsigulėkime |
|---|
| 2p. | įsigulėk, įsigulėki | įsigulėkit, įsigulėkite |
|---|
| 3p. | teįsigulie, teįsiguli | teįsiguli, teįsigulie |
|---|
|
