/ru/
нарубить; нарубать
/en/
(malkų ir pan.) chop, cut (a quantity of).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikapoju | prikapojau | prikapodavau | prikaposiu |
| 2p.sg. | prikapoji | prikapojai | prikapodavai | prikaposi |
| 3p.sg. | prikapoja | prikapojo | prikapodavo | prikapos |
| 1p.pl. | prikapojam, prikapojame | prikapojom, prikapojome | prikapodavom, prikapodavome | prikaposime, prikaposim |
| 2p.pl. | prikapojate, prikapojat | prikapojote, prikapojot | prikapodavot, prikapodavote | prikaposit, prikaposite |
| 3p.pl. | prikapoja | prikapojo | prikapodavo | prikapos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikapočiau | prikapotumėme, prikapotumėm, prikapotume |
| 2p. | prikapotumei, prikapotum | prikapotumėt, prikapotumėte |
| 3p. | prikapotų | prikapotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikapokim, prikapokime | |
| 2p. | prikapok, prikapoki | prikapokit, prikapokite |
| 3p. | teprikapojie, teprikapoja | teprikapojie, teprikapoja |