|
|
|
|
литовский словарь / susidėlioti | |
susidėlióti (susidėliója, susidėliójo) džn. складывать/сложить себе [своё];
s. sàvo dáiktus — складывать свой вещи
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susidėlioju | susidėliojau | susidėliodavau | susidėliosiu |
|---|
| 2p.sg. | susidėlioji | susidėliojai | susidėliodavai | susidėliosi |
|---|
| 3p.sg. | susidėlioja | susidėliojo | susidėliodavo | susidėlios |
|---|
| 1p.pl. | susidėliojam, susidėliojame | susidėliojome, susidėliojom | susidėliodavome | susidėliosime |
|---|
| 2p.pl. | susidėliojate | susidėliojot, susidėliojote | susidėliodavote | susidėliosite |
|---|
| 3p.pl. | susidėlioja | susidėliojo | susidėliodavo | susidėlios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susidėliočiau | susidėliotume, susidėliotumėme |
|---|
| 2p. | susidėliotumei, susidėliotum | susidėliotumėte |
|---|
| 3p. | susidėliotų | susidėliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susidėliokime, susidėliokim |
|---|
| 2p. | susidėlioki, susidėliok | susidėliokit, susidėliokite |
|---|
| 3p. | tesusidėlioja, tesusidėliojie | tesusidėlioja, tesusidėliojie |
|---|
|
