/ru/
изнасиловать
/en/
1. shame, put (smb) to shame; 2. (išprievartauti) rape, violate, ravish
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgėdinu | išgėdinau | išgėdindavau | išgėdinsiu |
| 2p.sg. | išgėdini | išgėdinai | išgėdindavai | išgėdinsi |
| 3p.sg. | išgėdina | išgėdino | išgėdindavo | išgėdins |
| 1p.pl. | išgėdinam, išgėdiname | išgėdinom, išgėdinome | išgėdindavom, išgėdindavome | išgėdinsime, išgėdinsim |
| 2p.pl. | išgėdinate, išgėdinat | išgėdinot, išgėdinote | išgėdindavote, išgėdindavot | išgėdinsit, išgėdinsite |
| 3p.pl. | išgėdina | išgėdino | išgėdindavo | išgėdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgėdinčiau | išgėdintume, išgėdintumėme, išgėdintumėm |
| 2p. | išgėdintumei, išgėdintum | išgėdintumėte, išgėdintumėt |
| 3p. | išgėdintų | išgėdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgėdinkim, išgėdinkime | |
| 2p. | išgėdink, išgėdinki | išgėdinkite, išgėdinkit |
| 3p. | teišgėdina, teišgėdinie | teišgėdinie, teišgėdina |