/ru/
искривлять
/en/
bend, crook
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškreivinu | iškreivinau | iškreivindavau | iškreivinsiu |
| 2p.sg. | iškreivini | iškreivinai | iškreivindavai | iškreivinsi |
| 3p.sg. | iškreivina | iškreivino | iškreivindavo | iškreivins |
| 1p.pl. | iškreiviname, iškreivinam | iškreivinome, iškreivinom | iškreivindavome, iškreivindavom | iškreivinsim, iškreivinsime |
| 2p.pl. | iškreivinat, iškreivinate | iškreivinote, iškreivinot | iškreivindavot, iškreivindavote | iškreivinsite, iškreivinsit |
| 3p.pl. | iškreivina | iškreivino | iškreivindavo | iškreivins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškreivinčiau | iškreivintume, iškreivintumėme, iškreivintumėm |
| 2p. | iškreivintumei, iškreivintum | iškreivintumėt, iškreivintumėte |
| 3p. | iškreivintų | iškreivintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškreivinkime, iškreivinkim | |
| 2p. | iškreivink, iškreivinki | iškreivinkit, iškreivinkite |
| 3p. | teiškreivinie, teiškreivina | teiškreivinie, teiškreivina |