|
|
|
|
литовский словарь / išsivažinėti | | išsivažinė́ti (išsivažinė́ja, išsivažinė́jo) džn. — разъезжаться/разъехаться
/en/ (namo) depart; svečiai išsivažinėjo the guests have departed
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsivažinėju | išsivažinėjau | išsivažinėdavau | išsivažinėsiu |
---|
2p.sg. | išsivažinėji | išsivažinėjai | išsivažinėdavai | išsivažinėsi |
---|
3p.sg. | išsivažinėja | išsivažinėjo | išsivažinėdavo | išsivažinės |
---|
1p.pl. | išsivažinėjam, išsivažinėjame | išsivažinėjom, išsivažinėjome | išsivažinėdavome | išsivažinėsime |
---|
2p.pl. | išsivažinėjate | išsivažinėjot, išsivažinėjote | išsivažinėdavote | išsivažinėsite |
---|
3p.pl. | išsivažinėja | išsivažinėjo | išsivažinėdavo | išsivažinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsivažinėčiau | išsivažinėtume, išsivažinėtumėme |
---|
2p. | išsivažinėtumei, išsivažinėtum | išsivažinėtumėte |
---|
3p. | išsivažinėtų | išsivažinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsivažinėkim, išsivažinėkime |
---|
2p. | išsivažinėk, išsivažinėki | išsivažinėkite, išsivažinėkit |
---|
3p. | teišsivažinėjie, teišsivažinėja | teišsivažinėja, teišsivažinėjie |
---|
|