|
|
|
|
литовский словарь / susivaryti | |
susivarýti (susivãro, susivãrė) согнать/сгонять себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susivarau | susivariau | susivarydavau | susivarysiu |
|---|
| 2p.sg. | susivarai | susivarei | susivarydavai | susivarysi |
|---|
| 3p.sg. | susivaro | susivarė | susivarydavo | susivarys |
|---|
| 1p.pl. | susivarome, susivarom | susivarėm, susivarėme | susivarydavome | susivarysime |
|---|
| 2p.pl. | susivarote | susivarėte, susivarėt | susivarydavote | susivarysite |
|---|
| 3p.pl. | susivaro | susivarė | susivarydavo | susivarys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susivaryčiau | susivarytume, susivarytumėme |
|---|
| 2p. | susivarytum, susivarytumei | susivarytumėte |
|---|
| 3p. | susivarytų | susivarytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susivarykim, susivarykime |
|---|
| 2p. | susivaryk, susivaryki | susivarykit, susivarykite |
|---|
| 3p. | tesusivarai, tesusivaro | tesusivaro, tesusivarai |
|---|
|
