/ru/
закутываться, укутываться
/en/
muffle/wrap oneself up; (antklode) tuck oneself up (in bed)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigumuliuoju | įsigumuliavau | įsigumuliuodavau | įsigumuliuosiu |
| 2p.sg. | įsigumuliuoji | įsigumuliavai | įsigumuliuodavai | įsigumuliuosi |
| 3p.sg. | įsigumuliuoja | įsigumuliavo | įsigumuliuodavo | įsigumuliuos |
| 1p.pl. | įsigumuliuojam, įsigumuliuojame | įsigumuliavome, įsigumuliavom | įsigumuliuodavome | įsigumuliuosime |
| 2p.pl. | įsigumuliuojate | įsigumuliavot, įsigumuliavote | įsigumuliuodavote | įsigumuliuosite |
| 3p.pl. | įsigumuliuoja | įsigumuliavo | įsigumuliuodavo | įsigumuliuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigumuliuočiau | įsigumuliuotumėme, įsigumuliuotume |
| 2p. | įsigumuliuotum, įsigumuliuotumei | įsigumuliuotumėte |
| 3p. | įsigumuliuotų | įsigumuliuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigumuliuokime, įsigumuliuokim | |
| 2p. | įsigumuliuok, įsigumuliuoki | įsigumuliuokite, įsigumuliuokit |
| 3p. | teįsigumuliuojie, teįsigumuliuoja | teįsigumuliuoja, teįsigumuliuojie |