/ru/
обожествлять; обожать, боготворить
/en/
1. (laikyti dievu) idolize, worship; 2. (labai mylėti) adore
/de/
vergöttern vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | dievinu | dievinau | dievindavau | dievinsiu |
| 2p.sg. | dievini | dievinai | dievindavai | dievinsi |
| 3p.sg. | dievina | dievino | dievindavo | dievins |
| 1p.pl. | dievinam, dieviname | dievinom, dievinome | dievindavom, dievindavome | dievinsime, dievinsim |
| 2p.pl. | dievinat, dievinate | dievinot, dievinote | dievindavote, dievindavot | dievinsite, dievinsit |
| 3p.pl. | dievina | dievino | dievindavo | dievins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | dievinčiau | dievintumėme, dievintumėm, dievintume |
| 2p. | dievintumei, dievintum | dievintumėte, dievintumėt |
| 3p. | dievintų | dievintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | dievinkime, dievinkim | |
| 2p. | dievinki, dievink | dievinkit, dievinkite |
| 3p. | tedievina, tedievinie | tedievina, tedievinie |