/ru/
получать преобладание; утверждаться; устанавливаться
/en/
become predominant/prevalent;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsivyrauju | įsivyraudavau | įsivyrausiu | |
| 2p.sg. | įsivyrauji | įsivyraudavai | įsivyrausi | |
| 3p.sg. | įsivyrauja | įsivyraudavo | įsivyraus | |
| 1p.pl. | įsivyraujam, įsivyraujame | įsivyraudavome | įsivyrausime | |
| 2p.pl. | įsivyraujate | įsivyraudavote | įsivyrausite | |
| 3p.pl. | įsivyrauja | įsivyraudavo | įsivyraus | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsivyraučiau | įsivyrautume, įsivyrautumėme |
| 2p. | įsivyrautum, įsivyrautumei | įsivyrautumėte |
| 3p. | įsivyrautų | įsivyrautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsivyraukime, įsivyraukim | |
| 2p. | įsivyrauk, įsivyrauki | įsivyraukite, įsivyraukit |
| 3p. | teįsivyraujie, teįsivyrauja | teįsivyrauja, teįsivyraujie |