/ru/
много набираться; скапливаться; набежать толпой
/en/
come in crowds
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prigužu | prigužau, prigužėjau | prigužėdavau | prigužėsiu |
| 2p.sg. | priguži | prigužėjai, prigužai | prigužėdavai | prigužėsi |
| 3p.sg. | priguža | prigužo, prigužėjo | prigužėdavo | prigužės |
| 1p.pl. | prigužam, prigužame | prigužėjome, prigužėjom, prigužom, prigužome | prigužėdavom, prigužėdavome | prigužėsim, prigužėsime |
| 2p.pl. | prigužate, prigužat | prigužėjot, prigužote, prigužot, prigužėjote | prigužėdavote, prigužėdavot | prigužėsit, prigužėsite |
| 3p.pl. | priguža | prigužo, prigužėjo | prigužėdavo | prigužės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prigužėčiau | prigužėtumėme, prigužėtume, prigužėtumėm |
| 2p. | prigužėtum, prigužėtumei | prigužėtumėt, prigužėtumėte |
| 3p. | prigužėtų | prigužėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prigužėkim, prigužėkime | |
| 2p. | prigužėk, prigužėki | prigužėkit, prigužėkite |
| 3p. | tepriguža, teprigužie | teprigužie, tepriguža |