/ru/
накладывать; возложить; надевать
/de/
1 stellen vt 2 (pvz., kepurę, akinius) aufsetzen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | uždedu | uždėjau | uždėdavau | uždėsiu |
| 2p.sg. | uždedi | uždėjai | uždėdavai | uždėsi |
| 3p.sg. | uždeda | uždėjo | uždėdavo | uždės |
| 1p.pl. | uždedame, uždedam | uždėjome, uždėjom | uždėdavom, uždėdavome | uždėsime, uždėsim |
| 2p.pl. | uždedat, uždedate | uždėjot, uždėjote | uždėdavote, uždėdavot | uždėsite, uždėsit |
| 3p.pl. | uždeda | uždėjo | uždėdavo | uždės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | uždėčiau | uždėtume, uždėtumėm, uždėtumėme |
| 2p. | uždėtumei, uždėtum | uždėtumėt, uždėtumėte |
| 3p. | uždėtų | uždėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | uždėkime, uždėkim | |
| 2p. | uždėk, uždėki | uždėkit, uždėkite |
| 3p. | teuždedie, teuždeda | teuždedie, teuždeda |