/ru/
вбивать, вколачивать себе; вдалбливать себе
/en/
1. hammer (smth)(for oneself); 2. prk. get (smth) into one's head ; į. ką į galvą ram/drum/din smth into one's head
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsikalu, įsikaliu | įsikaliau | įsikaldavau | įsikalsiu |
| 2p.sg. | įsikali | įsikalei | įsikaldavai | įsikalsi |
| 3p.sg. | įsikali, įsikala | įsikalė | įsikaldavo | įsikals |
| 1p.pl. | įsikalim, įsikalime, įsikalam, įsikalame | įsikalėme, įsikalėm | įsikaldavome | įsikalsime |
| 2p.pl. | įsikalite, įsikalate | įsikalėte, įsikalėt | įsikaldavote | įsikalsite |
| 3p.pl. | įsikali, įsikala | įsikalė | įsikaldavo | įsikals |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikalčiau | įsikaltumėme, įsikaltume |
| 2p. | įsikaltumei, įsikaltum | įsikaltumėte |
| 3p. | įsikaltų | įsikaltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikalkim, įsikalkime | |
| 2p. | įsikalk, įsikalki | įsikalkit, įsikalkite |
| 3p. | teįsikali, teįsikala, teįsikalie | teįsikalie, teįsikali, teįsikala |