|
|
|
|
литовский словарь / užsikalbėti | |
užsikalbė́ti (užsìkalba, užsikalbė́jo) заговориться/ заговариваться
/ru/
заговариваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užsikalbu | užsikalbėjau | užsikalbėdavau | užsikalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užsikalbi | užsikalbėjai | užsikalbėdavai | užsikalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | užsikalba | užsikalbėjo | užsikalbėdavo | užsikalbės |
|---|
| 1p.pl. | užsikalbam, užsikalbame | užsikalbėjome, užsikalbėjom | užsikalbėdavome | užsikalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | užsikalbate | užsikalbėjote, užsikalbėjot | užsikalbėdavote | užsikalbėsite |
|---|
| 3p.pl. | užsikalba | užsikalbėjo | užsikalbėdavo | užsikalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užsikalbėčiau | užsikalbėtume, užsikalbėtumėme |
|---|
| 2p. | užsikalbėtumei, užsikalbėtum | užsikalbėtumėte |
|---|
| 3p. | užsikalbėtų | užsikalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užsikalbėkim, užsikalbėkime |
|---|
| 2p. | užsikalbėki, užsikalbėk | užsikalbėkite, užsikalbėkit |
|---|
| 3p. | teužsikalbie, teužsikalba | teužsikalbie, teužsikalba |
|---|
|
