|
|
|
|
литовский словарь / triušėti | | triušė́ti (triùša, triušė́jo) обламываться, крошиться
/en/ žr. triušti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | triušėju | triušėjau | triušėdavau | triušėsiu |
---|
2p.sg. | triušėji | triušėjai | triušėdavai | triušėsi |
---|
3p.sg. | triušėja | triušėjo | triušėdavo | triušės |
---|
1p.pl. | triušėjam, triušėjame | triušėjome, triušėjom | triušėdavome, triušėdavom | triušėsime, triušėsim |
---|
2p.pl. | triušėjat, triušėjate | triušėjot, triušėjote | triušėdavot, triušėdavote | triušėsite, triušėsit |
---|
3p.pl. | triušėja | triušėjo | triušėdavo | triušės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | triušėčiau | triušėtume, triušėtumėm, triušėtumėme |
---|
2p. | triušėtum, triušėtumei | triušėtumėt, triušėtumėte |
---|
3p. | triušėtų | triušėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | triušėkime, triušėkim |
---|
2p. | triušėk, triušėki | triušėkit, triušėkite |
---|
3p. | tetriušėjie, tetriušėja | tetriušėja, tetriušėjie |
---|
|