|
|
|
|
литовский словарь / žyniauti | |
žyniáuti (žyniáuja, žyniãvo) заниматься знахарством [колдовством], колдовать;
/en/
conjure ; practice witchcraft/sorcery
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | žyniauju | žyniavau | žyniaudavau | žyniausiu |
|---|
| 2p.sg. | žyniauji | žyniavai | žyniaudavai | žyniausi |
|---|
| 3p.sg. | žyniauja | žyniavo | žyniaudavo | žyniaus |
|---|
| 1p.pl. | žyniaujame, žyniaujam | žyniavom, žyniavome | žyniaudavome, žyniaudavom | žyniausime, žyniausim |
|---|
| 2p.pl. | žyniaujat, žyniaujate | žyniavote, žyniavot | žyniaudavote, žyniaudavot | žyniausite, žyniausit |
|---|
| 3p.pl. | žyniauja | žyniavo | žyniaudavo | žyniaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | žyniaučiau | žyniautume, žyniautumėme, žyniautumėm |
|---|
| 2p. | žyniautum, žyniautumei | žyniautumėt, žyniautumėte |
|---|
| 3p. | žyniautų | žyniautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | žyniaukim, žyniaukime |
|---|
| 2p. | žyniauk, žyniauki | žyniaukite, žyniaukit |
|---|
| 3p. | težyniauja, težyniaujie | težyniauja, težyniaujie |
|---|
|
