/ru/
уговаривать
/en/
(try to) persuade (smb + to inf)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įkalbinėju | įkalbinėjau | įkalbinėdavau | įkalbinėsiu |
| 2p.sg. | įkalbinėji | įkalbinėjai | įkalbinėdavai | įkalbinėsi |
| 3p.sg. | įkalbinėja | įkalbinėjo | įkalbinėdavo | įkalbinės |
| 1p.pl. | įkalbinėjame, įkalbinėjam | įkalbinėjom, įkalbinėjome | įkalbinėdavome, įkalbinėdavom | įkalbinėsime, įkalbinėsim |
| 2p.pl. | įkalbinėjat, įkalbinėjate | įkalbinėjote, įkalbinėjot | įkalbinėdavote, įkalbinėdavot | įkalbinėsit, įkalbinėsite |
| 3p.pl. | įkalbinėja | įkalbinėjo | įkalbinėdavo | įkalbinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkalbinėčiau | įkalbinėtumėm, įkalbinėtumėme, įkalbinėtume |
| 2p. | įkalbinėtum, įkalbinėtumei | įkalbinėtumėte, įkalbinėtumėt |
| 3p. | įkalbinėtų | įkalbinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkalbinėkim, įkalbinėkime | |
| 2p. | įkalbinėk, įkalbinėki | įkalbinėkite, įkalbinėkit |
| 3p. | teįkalbinėjie, teįkalbinėja | teįkalbinėjie, teįkalbinėja |