|
|
|
|
литовский словарь / užrikti | |
užrìkti (užriñka, užrìko) крикнуть [закричать]/ кричать; гаркнуть/гаркать šnek.;
vaĩkas užrìko — ребёнок закричал
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užrinku | užrikau | užrikdavau | užriksiu |
|---|
| 2p.sg. | užrinki | užrikai | užrikdavai | užriksi |
|---|
| 3p.sg. | užrinka | užriko | užrikdavo | užriks |
|---|
| 1p.pl. | užrinkam, užrinkame | užrikome, užrikom | užrikdavom, užrikdavome | užriksime, užriksim |
|---|
| 2p.pl. | užrinkate, užrinkat | užrikot, užrikote | užrikdavote, užrikdavot | užriksite, užriksit |
|---|
| 3p.pl. | užrinka | užriko | užrikdavo | užriks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užrikčiau | užriktumėm, užriktume, užriktumėme |
|---|
| 2p. | užriktumei, užriktum | užriktumėte, užriktumėt |
|---|
| 3p. | užriktų | užriktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užrikim, užrikime |
|---|
| 2p. | užrik, užriki | užrikit, užrikite |
|---|
| 3p. | teužrinka, teužrinkie | teužrinka, teužrinkie |
|---|
|
