/en/
authorize (smb + to inf), empower (smb + to inf); ką tvarkyti reikalus authorize smb to transact the affairs
/de/
bevollmächtigen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įgalioju | įgaliojau | įgaliodavau | įgaliosiu |
| 2p.sg. | įgalioji | įgaliojai | įgaliodavai | įgaliosi |
| 3p.sg. | įgalioja | įgaliojo | įgaliodavo | įgalios |
| 1p.pl. | įgaliojame, įgaliojam | įgaliojome, įgaliojom | įgaliodavome, įgaliodavom | įgaliosim, įgaliosime |
| 2p.pl. | įgaliojate, įgaliojat | įgaliojot, įgaliojote | įgaliodavot, įgaliodavote | įgaliosite, įgaliosit |
| 3p.pl. | įgalioja | įgaliojo | įgaliodavo | įgalios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgaliočiau | įgaliotume, įgaliotumėme, įgaliotumėm |
| 2p. | įgaliotumei, įgaliotum | įgaliotumėt, įgaliotumėte |
| 3p. | įgaliotų | įgaliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgaliokim, įgaliokime | |
| 2p. | įgalioki, įgaliok | įgaliokite, įgaliokit |
| 3p. | teįgaliojie, teįgalioja | teįgaliojie, teįgalioja |