/ru/
ссылать; изгонять
/en/
exile; banish, transport; deport;
/de/
verbannen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištremiu | ištrėmiau | ištremdavau | ištremsiu |
| 2p.sg. | ištremi | ištrėmei | ištremdavai | ištremsi |
| 3p.sg. | ištremia | ištrėmė | ištremdavo | ištrems |
| 1p.pl. | ištremiam, ištremiame | ištrėmėm, ištrėmėme | ištremdavome, ištremdavom | ištremsim, ištremsime |
| 2p.pl. | ištremiat, ištremiate | ištrėmėte, ištrėmėt | ištremdavot, ištremdavote | ištremsite, ištremsit |
| 3p.pl. | ištremia | ištrėmė | ištremdavo | ištrems |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištremčiau | ištremtume, ištremtumėme, ištremtumėm |
| 2p. | ištremtum, ištremtumei | ištremtumėt, ištremtumėte |
| 3p. | ištremtų | ištremtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištremkime, ištremkim | |
| 2p. | ištremki, ištremk | ištremkit, ištremkite |
| 3p. | teištremie, teištremia | teištremie, teištremia |