|
|
|
|
литовский словарь / užskubėti | | užskubė́ti (ùžskuba, užskubė́jo) 1. поспешить/спешить наверх; 2.: laĩkrodis ùžskuba — часы спешат
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užskubu | užskubėjau | užskubėdavau | užskubėsiu |
---|
2p.sg. | užskubi | užskubėjai | užskubėdavai | užskubėsi |
---|
3p.sg. | užskuba | užskubėjo | užskubėdavo | užskubės |
---|
1p.pl. | užskubam, užskubame | užskubėjome, užskubėjom | užskubėdavom, užskubėdavome | užskubėsime, užskubėsim |
---|
2p.pl. | užskubate, užskubat | užskubėjot, užskubėjote | užskubėdavote, užskubėdavot | užskubėsite, užskubėsit |
---|
3p.pl. | užskuba | užskubėjo | užskubėdavo | užskubės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užskubėčiau | užskubėtume, užskubėtumėme, užskubėtumėm |
---|
2p. | užskubėtumei, užskubėtum | užskubėtumėt, užskubėtumėte |
---|
3p. | užskubėtų | užskubėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užskubėkime, užskubėkim |
---|
2p. | užskubėki, užskubėk | užskubėkit, užskubėkite |
---|
3p. | teužskuba, teužskubie | teužskubie, teužskuba |
---|
|