|
|
|
|
литовский словарь / išsiskubinti | | išsiskùbinti (išsiskùbina, išsiskùbino) поспешить/спешить
/en/ hurry off, make haste , hasten
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsiskubinu | išsiskubinau | išsiskubindavau | išsiskubinsiu |
---|
2p.sg. | išsiskubini | išsiskubinai | išsiskubindavai | išsiskubinsi |
---|
3p.sg. | išsiskubina | išsiskubino | išsiskubindavo | išsiskubins |
---|
1p.pl. | išsiskubinam, išsiskubiname | išsiskubinom, išsiskubinome | išsiskubindavome | išsiskubinsime |
---|
2p.pl. | išsiskubinate | išsiskubinot, išsiskubinote | išsiskubindavote | išsiskubinsite |
---|
3p.pl. | išsiskubina | išsiskubino | išsiskubindavo | išsiskubins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsiskubinčiau | išsiskubintumėme, išsiskubintume |
---|
2p. | išsiskubintumei, išsiskubintum | išsiskubintumėte |
---|
3p. | išsiskubintų | išsiskubintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsiskubinkim, išsiskubinkime |
---|
2p. | išsiskubink, išsiskubinki | išsiskubinkit, išsiskubinkite |
---|
3p. | teišsiskubina, teišsiskubinie | teišsiskubinie, teišsiskubina |
---|
|