|
|
|
|
литовский словарь / sakinėti | | sakinė́ti (sakinė́ja, sakinė́jo) džn. 1. (pasakoti) рассказывать, сказывать; 2. (pasakinėti) подсказывать;
/ru/ рассказывать; сказывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sakinėju | sakinėjau | sakinėdavau | sakinėsiu |
---|
2p.sg. | sakinėji | sakinėjai | sakinėdavai | sakinėsi |
---|
3p.sg. | sakinėja | sakinėjo | sakinėdavo | sakinės |
---|
1p.pl. | sakinėjame, sakinėjam | sakinėjom, sakinėjome | sakinėdavom, sakinėdavome | sakinėsime, sakinėsim |
---|
2p.pl. | sakinėjat, sakinėjate | sakinėjot, sakinėjote | sakinėdavote, sakinėdavot | sakinėsit, sakinėsite |
---|
3p.pl. | sakinėja | sakinėjo | sakinėdavo | sakinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sakinėčiau | sakinėtumėm, sakinėtume, sakinėtumėme |
---|
2p. | sakinėtumei, sakinėtum | sakinėtumėte, sakinėtumėt |
---|
3p. | sakinėtų | sakinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sakinėkim, sakinėkime |
---|
2p. | sakinėki, sakinėk | sakinėkite, sakinėkit |
---|
3p. | tesakinėja, tesakinėjie | tesakinėja, tesakinėjie |
---|
|